Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti.

„Visuomenei Lietuvoje senstant, kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams – daugiau paslaugų reikia nuosavuose, globos ir savarankiško gyvenimo namuose. Sieksime, kad paslaugos dar labiau atlieptų žmonių individualius poreikius“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalyje gyveno 555,9 tūkst. (19,9 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 19,9 proc. (2020 m. pradžioje) ir sudaro penktadalį visos populiacijos.

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

KAIP NUSTATOMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.

Kokių socialinių paslaugų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, reikia jų pageidaujančiam senjorui, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.

SOCIALINĖS PASLAUGOS. 

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
• Transporto organizavimas.
• Sociokultūrinės paslaugos bendruomenės centre.
• Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
• Socialinė priežiūra (užimtumas, socialinių įgūdžių ugdymas) dienos centre.
• Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas asmens namuose.
• Intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba, savitarpio pagalbos grupių organizavimas paramos šeimai centre, krizių centre.
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val./metus).
• Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d., apie 4,5 val./parą iki 7 k./sav.).
• Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d. iki 5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn./ kalendor. Metus).
• Trumpalaikė socialinė globa dienos centre (5 paras/sav.).
• Ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose.
• Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose.
• Emocinė-psichologinė pagalba telefonu.

Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.

KAS ORGANIZUOJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis,  teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.

Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti senyvo amžiaus ar neįgalus asmuo, kuris gyvena su artimaisiais, tačiau darbo dienomis jie negali pasirūpinti asmeniu arba jiems reikalingas atokvėpis.

Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Pavyzdžiui, žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba).

Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos socialinės priežiūros senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.

KUR KREIPTIS. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Taip pat numatyta nauja galimybė priimti asmens prašymą jo namuose socialinio darbuotojo mobiliajame įrenginyje.

Taip pat atsiranda galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl jo ar jos saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.

Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų.

Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.

KIEK KAINUOJA. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir kitos, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 256 eurus.

Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.

PASLAUGOS SKYRIMO TERMINAI. Nuo šio balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – iki 20 k. d.